Kaip šiame lėkime padėti susivokti, pasirinkti, prisitaikyti, veikti mūsų vaikams? Kaip juos ugdyti, kad užaugę, po 10 ar 20 metų, jie mokėtų patys, savarankiškai ir atsakingai spręsti savo bei pasaulio problemas? Įžvalgomis dalinasi STEAM IŠŠŪKIS pedagogas Alginamtas Žadeikis.
Kokiuose būreliuose su bendravimu, pagarbia, vaizdžia kalba susiję gebėjimai labiausiai / efektyviausiai stiprinami? Kokiose „nepatogiose“ situacijose bendravimo gebėjimai gali pagelbėti?
Pasibaigus vasaros atostogoms prasideda didysis būrelių pasirinkimo metas. Kokioms veikloms skirti bent porą valandų per savaitę – baseinui, fotografijai, programavimui ar dainavimui? Nuspręsti ne visada paprasta, ypač, kai pasirinkimų – šimtai, o ir vaikas nerodo ryškesnio susidomėjimo nei vienu iš jų.
Su LVJC bendradarbiaujanti psichoterapeutė, vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Mickevičiūtė ragina tėvelius nuolat stebėti savo vaikus – padėti jiems jaustis saugiau bei „lopyti“ karantino metu pagilėjusias bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo spragas.
Ką svarbu žinoti, daryti tėveliams, kurie, atsipūtę vasarą, vėl ruošia savo atžalas į mokyklas, darželius, planuoja būrelius, kitas neformaliojo ugdymo veiklas? Kaip galime padėti savo vaikams išbūti kasdieninius pokyčius?
Ką svarbu žinoti, daryti tėveliams, kurie, atsipūtę vasarą, vėl ruošia savo atžalas į mokyklas, darželius, planuoja būrelius, kitas neformaliojo ugdymo veiklas? Kaip galime padėti savo vaikams išbūti kasdieninius pokyčius?
Manote, kad vaikų neįmanoma atitraukti nuo ekranų? Netiesa, tik ne vasarą! Aktyviuosius žaidimus jie renkasi žymiai mieliau, jei tik žino, ką ir turi su kuo žaisti! Apie juos pasakoja LVJC pedagogė Beata Romanovskaja
Šokis padeda išlaisvinti vaikus, įgalinti juos reikštis ir skleistis, suteikti jiems daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi. Šiai misijai ypač tinka lindyhopas, nes čia, kaip ir džiaze, žymiai daugiau laisvės, improvizacijų ir mažiau taisyklių.
Vaikystėje, paauglystėje, kai bendravimo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi, savivertė kitos socialinės bei emocinės kompetencijos ugdosi sparčiausiai – ištisus mėnesius trunkanti izoliacija nepraeis be pasekmių asmenybės brandai. Jau dabar stebima išaugusi atskirtis, demotyvacija, abejingumas, sumenkęs gyvenimo džiaugsmas, blogėjanti mokinių emocinė ir fizinė sveikata. Patarimais, kaip padėti vaikams, dalinasi psichologė Lina Straukė.
Kaip padėti vaikams rasti savyje noro ir jėgų susitaikyti su karantino apribojimais, nuotolinėmis pamokomis iki situacija pasikeis į gerąją pusę? Kaip ištverti sunkesniais gyvenimo etapais, kaip nepasimesti, „neprarasti galvos“, išlaikyti pozityvų kritinį mąstymą?
Komentarai ()