Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių? Kaip padėti vaikui pritapti naujame kolektyve ir ką daryti nesėkmės atveju pataria psichologė ir mokymų lektorė Dalia Arestovičienė.
Vasarai artėjant į pabaigą nerimą pradeda jausti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Daugiausiai streso dėl artėjančio rudens, o su juo kartu ir atkeliaujančiais naujais mokslo metais patiria tėvai, ypač tie, kurie į mokyklą ruošiasi išleisti pradinuką. Stresą kelia ne tik finansinės išlaidos, naujo dienos režimo sudarymas, vaiko aplinkos pakeitimas, bet ir emocinis jo nuteikimas, tad kaip ir sužadinti vaiko norą grįžti į mokyklą?
Neformalus ugdymas vaikams padeda įgyti ir lavinti kompetencijas, kurios gelbsti lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiais jos nariais. Dalyvaudami neformaliojo ugdymo veiklose jaunieji mūsų bičiuliai ne tik išmoksta tapyti, plaukti, vaidinti ar šokti, bet ir ugdo komunikacijos, savarankiškumo, atsakingumo, savirefleksijos gebėjimus.
Pozityvus mąstymas yra kur kas daugiau nei skardus juokas ar kitiems deklaruojamos optimistiškos nuostatos. Teigiamos mintys gali sukurti gyvenimo kokybę ir suformuoti įgūdžius, kurie tęsis tikrai ilgiau nei šypsena veide.
Storžievis, stačiokas, nediplomatiškas, nelankstus, kategoriškas – tokiais epitetais neretai apibūdinami žmonės, drįstantys išdėstyti argumentuotas savo įžvalgas, kurios dažnai prieštarauja masinei nuomonei. Į tokius darbuotojus šnairuoja kolegos, dažnai užsitraukiama vadovo rūstybė, o šeimos nariai nuolatos grūmoja pamokančiu pirštu ir persekioja moralizuojančiu žvilgsniu. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai kritinis mąstymas vertingas verslui?
Siekiant ugdyti mokinių kritinį mąstymą, neužtenka vien teikti žinias bei mokyti informacijos įsiminimo ir atkartojimo. Būtina drąsinti mokinius apsvarstyti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti argumentuotus sprendimus, o nuomones grįsti faktais.
Paauglystė yra vienas maištingiausių asmens raidos laikotarpių. Tai tarpsnis kuomet siekiama pripažinimo, nepriklausomybės, trokštama atskleisti savo individualumą, bandoma eksperimentuoti tiek aprangos stiliumi, tiek veikla, trokštama aiškiai, o kartais ir kategoriškai pozicionuoti save. Tai sudėtingas laikas tiek tėvams, tiek jų vaikams, nes reikia išmokti pažvelgti vieniems į kitą iš naujo, prisijaukinti pokyčius ir jais džiaugtis.
Kritinė mintis gimsta suabejojus vienokiais ar kitokiais reiškiniais. Tinkama klausimo formuluotė – įrankis, leisiantis logiškai įvertinti situaciją ir spręsti susidariusias problemas. Psichologai pastebi, kad kritinės minties ugdymas reikalingas jau ankstyvojoje vaikystėje. Tad kaip tai daryti tinkamai nuo mažumės?
Jauni žmonės Lietuvoje dažnai neatranda, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus – kas antras arba visai neturi darbo arba užsiima veikla, nieko bendro neturinčia su ta, kuriai ruošėsi kolegijose, universitetuose. Mokymosi ar ugdymosi krypties pasirinkimą dažnai nulemia ne tikslingi, suplanuoti veiksmai, o atsitiktinumų virtinė.
Kaip švietimas gali padėti sumažinti smurtą prieš vaikus? Kokios pagalbos reikėtų vaikams, tėvams, mokytojams? Atsakymų į šiuos klausimus atviroje diskusijoje „Ar švietimas gali užkirsti kelią smurtui prieš vaikus?“ ieškojo ir patarimus teikė vaiko gerovės ir švietimo bei ugdymo specialistai.
Komentarai ()