Storžievis, stačiokas, nediplomatiškas, nelankstus, kategoriškas – tokiais epitetais neretai apibūdinami žmonės, drįstantys išdėstyti argumentuotas savo įžvalgas, kurios dažnai prieštarauja masinei nuomonei. Į tokius darbuotojus šnairuoja kolegos, dažnai užsitraukiama vadovo rūstybė, o šeimos nariai nuolatos grūmoja pamokančiu pirštu ir persekioja moralizuojančiu žvilgsniu. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai kritinis mąstymas vertingas verslui?
Siekiant ugdyti mokinių kritinį mąstymą, neužtenka vien teikti žinias bei mokyti informacijos įsiminimo ir atkartojimo. Būtina drąsinti mokinius apsvarstyti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti argumentuotus sprendimus, o nuomones grįsti faktais.
Paauglystė yra vienas maištingiausių asmens raidos laikotarpių. Tai tarpsnis kuomet siekiama pripažinimo, nepriklausomybės, trokštama atskleisti savo individualumą, bandoma eksperimentuoti tiek aprangos stiliumi, tiek veikla, trokštama aiškiai, o kartais ir kategoriškai pozicionuoti save. Tai sudėtingas laikas tiek tėvams, tiek jų vaikams, nes reikia išmokti pažvelgti vieniems į kitą iš naujo, prisijaukinti pokyčius ir jais džiaugtis.
Kritinė mintis gimsta suabejojus vienokiais ar kitokiais reiškiniais. Tinkama klausimo formuluotė – įrankis, leisiantis logiškai įvertinti situaciją ir spręsti susidariusias problemas. Psichologai pastebi, kad kritinės minties ugdymas reikalingas jau ankstyvojoje vaikystėje. Tad kaip tai daryti tinkamai nuo mažumės?
Jauni žmonės Lietuvoje dažnai neatranda, kur galėtų pritaikyti savo žinias ir gebėjimus – kas antras arba visai neturi darbo arba užsiima veikla, nieko bendro neturinčia su ta, kuriai ruošėsi kolegijose, universitetuose. Mokymosi ar ugdymosi krypties pasirinkimą dažnai nulemia ne tikslingi, suplanuoti veiksmai, o atsitiktinumų virtinė.
Kaip švietimas gali padėti sumažinti smurtą prieš vaikus? Kokios pagalbos reikėtų vaikams, tėvams, mokytojams? Atsakymų į šiuos klausimus atviroje diskusijoje „Ar švietimas gali užkirsti kelią smurtui prieš vaikus?“ ieškojo ir patarimus teikė vaiko gerovės ir švietimo bei ugdymo specialistai.
Egzistuoja aibė kompetencijų, reikalingų tam, kad tinkamai išreikštume save, gebėtume susirasti draugų, galėtume bendradarbiauti su kolegomis, suvoktume mus supantį pasaulį, nuolat mokytumės ir mokytume kitus.
„Tam, kad įveiktumei priešą, turi su juo susidraugauti“ – teigia Lietuvos vaikų ir jaunimo centro užsiėmimo „Viešasis kalbėjimas“ vadovas, gebėjimų ugdymo programos „Kaleidoskopas“ dalyvis Algirdas Viltrakis. Ir noriai duoda patarimų, kaip paruošti puikią kalbą ir viešai prabilti nedrebančiu balsu :)
Daugybė nemotyvuotų, nesusikaupusių, užsisklendusių, nebendraujančių vaikų kasdien varsto mokyklų, darželių, būrelių duris. Ar jie galės gyventi visavertį, prasmingą gyvenimą, labai priklauso nuo šalia esančių žmonių: tėvų ir pedagogų.
Vaikų auginimas – atsakingas darbas. Motinystė ar tėvystė dovanoja daug džiaugsmo, švelnumo, malonių akimirkų, bet atseikėja ir nemažai stresinių situacijų, pykčio proveržių, nerimo momentų. Ne visada sugebame vaikų elgesį įvertinti tinkamai, neretai ir patys keliame balsą ne laiku ir ne vietoje, o ir pastangos „viską“ nuleisti juokais dažnai virsta dar didesniu susierzinimu. Tad kaip susivaldyti komunikuojant su mažaisiais neklaužadomis?
Komentarai ()