Savarankiškumo įgūdis – vienas svarbiausių veiksnių, padėsiančių vaikams sėkmingai atrasti savo vietą mokykloje, būrelyje, kieme, mokytis patiems pasiruošti užsiėmimams, planuoti savo veiklą bei spręsti kylančius sunkumus. Pastarajai kompetencijai išsiugdyti reikia laiko, asmeninių pastangų ir, žinoma, pajautos, kad tavimi pasitiki. Tad kaip padėti augti savarankiškoms asmenybėms?
Daugelis iš mūsų teatrą įsivaizduoja kaip erdvę, kurioje tvyro vaidyba – gebėjimas veido išraiškomis, judesiais, garsais ir, žinoma, žodžiais įtikinti publiką, bet tai kur kas daugiau. Teatras – tai mokėjimas bendrauti su publika ir kartu jausti šalia savo scenos draugų roles. Atpažinti jų emocijas, būsenas, pagelbėti netikėtose situacijose...
Gebėjimas bendrauti – išreikšti žodžiais savo mintis, išgirsti ir suprasti kitą, priimti kitokią nuomonę, pasipriešinti pašaipoms – tampa ypač svarbus. Kiekviena mama, išleidusi vaiką dаrželį ar mokyklą, padarytų bet ką, kad tik jos atžalėlei viskas klotųsi gerai. Gera žinia: tėvų ir mokytojų valioje padėti vaikams išsiugdyti gerus bendravimo, kitus socialinius bei asmeninius įgūdžius, tokius kaip pasitikėjimas savimi, savivertė, iniciatyvumas.
Žmogus - sociali būtybė, galinti dalintis savo įžvalgomis, norais, patirtimis, lūkesčiais, problemomis. Vieniems tai daryti sekasi geriau ir paprasčiau, kitiems sudėtingiau, tačiau bendravimo įgūdžius galima iš(si)ugdyti. Ir kuo anksčiau pradėsite tai daryti, tuo lengviau įvaldysite šią kompetenciją. Tad kaip ugdyti bendravimo įgūdžius nuo mažumės?
Vaikų „užklasinio“ užimtumo situacija šalyje yra dvilypė: didmiesčiuose sprendžiama dilema, ar vaikai ne per daug užkraunami, o regionuose – ar išvis yra ką jiems pasiūlyti. Bet pakalbėkime iš esmės – apie tai, kaip žinoti tėvams, nuo kada, ką ir kiek leisti lankyti vaikams ir kad tai netaptų šeimyninio streso priežastimi.
Mokslo metų pradžia mokiniams atneša ne tik džiugesio, bet ir įvairių iššūkių. Ypač daug nerimo patiria pirmaklasiai ar naują mokyklą pradedantys lankyti vaikai bei jų tėveliai. Keliaujant į dar nepažįstamą kolektyvą dažną mokinį kamuoja klausimas, kaip pritapti prie bendraamžių? Kaip padėti vaikui pritapti naujame kolektyve ir ką daryti nesėkmės atveju pataria psichologė ir mokymų lektorė Dalia Arestovičienė.
Vasarai artėjant į pabaigą nerimą pradeda jausti ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. Daugiausiai streso dėl artėjančio rudens, o su juo kartu ir atkeliaujančiais naujais mokslo metais patiria tėvai, ypač tie, kurie į mokyklą ruošiasi išleisti pradinuką. Stresą kelia ne tik finansinės išlaidos, naujo dienos režimo sudarymas, vaiko aplinkos pakeitimas, bet ir emocinis jo nuteikimas, tad kaip ir sužadinti vaiko norą grįžti į mokyklą?
Neformalus ugdymas vaikams padeda įgyti ir lavinti kompetencijas, kurios gelbsti lengviau integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiais jos nariais. Dalyvaudami neformaliojo ugdymo veiklose jaunieji mūsų bičiuliai ne tik išmoksta tapyti, plaukti, vaidinti ar šokti, bet ir ugdo komunikacijos, savarankiškumo, atsakingumo, savirefleksijos gebėjimus.
Pozityvus mąstymas yra kur kas daugiau nei skardus juokas ar kitiems deklaruojamos optimistiškos nuostatos. Teigiamos mintys gali sukurti gyvenimo kokybę ir suformuoti įgūdžius, kurie tęsis tikrai ilgiau nei šypsena veide.
Storžievis, stačiokas, nediplomatiškas, nelankstus, kategoriškas – tokiais epitetais neretai apibūdinami žmonės, drįstantys išdėstyti argumentuotas savo įžvalgas, kurios dažnai prieštarauja masinei nuomonei. Į tokius darbuotojus šnairuoja kolegos, dažnai užsitraukiama vadovo rūstybė, o šeimos nariai nuolatos grūmoja pamokančiu pirštu ir persekioja moralizuojančiu žvilgsniu. Natūraliai kyla klausimas, ar tikrai kritinis mąstymas vertingas verslui?
Komentarai ()